Kai kritau, smėlis, ir tas užsiliepsnojo. Jie matė, kaip atsistoju nuogas ir žengiu iš ugnies. Odinis šalmas liepsnojo man ant galvos. Jie paguldė mane į lopšį, savotišką karstą, ir ėmė dusliai dunksėti jų kojos, kai tekini nešė mane per dykumą.
Michael Ondaatje (Maiklas Ondačė; g. 1943 m.) – vienas žymiausių Kanados rašytojų, pelnęs pagrindinę – Generalgubernatoriaus – Kanados literatūros premiją. Gimė Šri Lankoje, kilmingoje sinhalų šeimoje, baigė mokslus Anglijoje ir nuo 1962 m. gyvena Kanadoje, Toronte.

Būdamas jau pripažintas poetas, ėmė rašyti romanus; garsiausias iš jų – „Anglas ligonis“ (1992) buvo įvertintas Bookerio premija. Šio romano motyvais 1996 metais sukurtas filmas, jis apdovanotas net keletu „Oskarų“.

M. Ondaatje proza labai savita tiek stiliumi, tiek kalba, tiek meninės raiškos priemonėmis; ji užima ypatingą vietą Kanados literatūroje. Anot paties autoriaus, galimas daiktas, jog tam daug įtakos turi kūrybos šaknys, kurios vis dar maitinasi gimtinės syvais.
„Anglas ligonis“ – kupinas poetinio įkvėpimo kūrinys, alsuojantis meile gyvenimui, žmonių jausmams, baugiai puoselėjamiems ir saugomiems širdies gilumoje ir tik svaigulio (savaiminio ar morfijui veikiant) akimirkomis išsiveržiantiems į paviršių.

Šiaurės Italijos kalvose, netoli Toskanos, karo ligonine paverstoje viduramžių viloje, jauna gailestingoji seselė Hana slaugo vienintelį ligonį – anglų lakūną, baisiai apdegusį, jo lėktuvui nukritus Sacharoje. Anglas ligonis – pats mįslingiausias romano personažas – apdujęs nuo morfijaus, kamuojamas dykumos ilgesio, tolydžio klejojantis apie pragarišką aistrą moteriai, sutiktai Kaire karo išvakarėse. Kas jis iš tikrųjų? Mokslininkas? Nuotykių ieškotojas? Vokiečių šnipas?.


Daugiau informacijos:  http://www.knyguklubas.lt/index.php?cl=kkspeclist&cnid=KKNEW&lang=2&pgNr=4

Ką darytum, jei savo gyvenimą ir net gyvybę tektų patikėti labai artimiems, tačiau kadaise tave išdavusiems ir stipriai įskaudinusiems žmonėms?

Gražuolė indė vienuolė ir britas gydytojas susipažįsta laive, plaukiančiame iš Indijos. Kelionėje juodu pajunta abipusę simpatiją, tačiau išsiskiria manydami, kad daugiau nebesusitiks. Vis dėlto po kelerių metų likimas juos vėl suveda – Misinge, misionierių ligoninėje Adis Abeboje, Etiopijoje.

Iš slapto ir nuodėmingo jųdviejų ryšio gimsta dvyniai – Marijonas ir Šiva. Tačiau vos gimę berniukai tampa našlaičiais, nes motina miršta gimdydama, o šoko ištiktas tėvas, tik gimdymo dieną sužinojęs apie mylimos moters nėštumą ir suvokęs savo jausmus jai, palikęs vaikus pabėga...

Priglausti ligoninėje dirbančios gydytojų šeimos, dvyniai auga siejami ypatingo ryšio ir meilės medicinai. Broliai tokie artimi, tarsi būtų vienas asmuo – MarijonasŠiva. Tačiau aistra tai pačiai merginai padaro tai, kas atrodė neįmanoma – dvyniai išsiskiria. Vienas išvyksta į JAV, kitas lieka neramumų krečiamoje Etiopijoje.

Abu mano išsiskyrę visiems laikams, tačiau praeitis juos dar pasivys...

Knygos vertėja Danguolė Žalytė 2008 m. yra gavusi Lietuvių PEN centro premiją – Metų vertėjo krėslą.

Abrahamo Verghese’s romanas apie meilę, išsižadėjimą, išdavystę ir atpirkimą – klasikinio pasakojimo šedevras. Šiame turtingame pasakojime nėra nė vieno nereikalingo žodžio. Tai labai asmeniškas, aistringas kūrinys, jame gausybė lemtingų atsitiktinumų ir netikėta pabaiga.

San Francisco Chronicle

Abrahamas Verghese žino, kad labiausiai skaitytoją traukia grožis. Ši knyga puiki ne vien dėl įdomaus siužeto. Papasakojęs visus jo vingius, neatskleistum nė dalies romano žavesio. Abrahamas Verghese rašo su tokia meile, kad skaitytojas pasijunta pats gyvenantis tarp veikėjų. Nuo knygos neįmanoma atsiplėšti: egzotiška, įstabiai parašyta.

Los Angeles Times

„Įspūdingas kūrinys.“

John Irving