D. Ibelhauptaitė: lietuviams su humoru - ne visai gerai

"Žinau, kad po šio interviu 50 procentų skaitytojų sakys, jog esu arogantiška", - besijuokdama kalbėjo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Kodėl? Žymios moters įsitikinimu, kritika Lietuviams nepatinka, o juodojo, intelektualaus ar ironiško humoro jie išvis nesupranta.

Kalbėtis su Dalia - paprasta ir įdomu. Duodama interviu, ji ironiškai ir besijuokdama pabrėždavo, kad dabar, idant skaitytojas suprastų, skliausteliuose reiktų rašyti "Dalia juokiasi" arba "Dalia kalbėjo rimtai". Interviu tiesiai iš Didžiosios Britanijos telefonu davusi režisierė, pokalbį nuspalvindavo tai rimtais, tai humoru persmelktais tonais. Ypač dėl to, kad pašnekesys vyko apie baisiai rimtą dalyką - juoką.

- Dalia, Jums pažįstamas multikultūrinis mentalitetas. Kaip manote, ar Lietuvoje žmonės supranta skoningą humorą?

- Lietuvoje egzistuoja labai specifinis humoras. Jis skiriasi, pavyzdžiui, nuo Didžiosios Britanijos ar tos pačios Rusijos. Lietuviams su humoru - ne visai gerai. Manau, dažnas nesupranta perkeltinės prasmės, saviironijos, cinizmo.

Palyginus, Didžiojoje Britanijoje humoras yra daug intelektualesnis, ironiškesnis, netiesiogiai suprantamas, turintis ir perkeltinę prasmę. Rusijoje - juodasis humoras. Man šių šalių juokavimo forma yra daug priimtinesnė nei lietuviškas humoras.

- Ar Jums pačiai, kūrybiniame procese - svarbūs juokai? Jūsų statomose operos, panašu, humoro tikrai netrūksta.

- Aš tiek gyvenime, tiek ir darbe negalėčiau nieko daryti be saviironijos. Humoras man - labai svarbus. Tačiau mano darbus, reikia pripažinti, supranta ne visi. Pavyzdžiui, "Svynis Todas: demonas Kirpėjas" - juodojo humoro opera. Manau, kad daugelis nesuprato tos ironijos, kuri buvo perteikta kūriniu. Juk jis ne šiaip sau pjaustė žmones ir iš jų bandeles kepė. Visi šią operą priėmė tiesiogiai.

Toks lietuviškas humoras man yra nepriimtinas. Žinau, kad po šio interviu 50 procentų skaitytojų sakys, jog esu arogantiška. Bet tai ką sakau, yra mano nuomonė. Žmonės ją priima labai asmeniškai.

- Britai pasauliniame kontekste pasižymėję savo juodu, ironišku humoru. Ar praleisti metai ten bei gyvenimas su Dexteriu turėjo įtakos jūsų humoro suvokimui, kūrybai? Juk pati esate taip pat lietuvė.

- Aš nuo 19 metų gyvenu ne Lietuvoje, tad 21 metus esu ne šios šalies pilietė. Kita vertus, dirbau Amerikoje, studijavau Rusijoje - mane supa kosmopolitiška patirtis. Lietuvoje man pritapti taip ir nepavyko, tad esu balta varna. Todėl mano humoro jausmas tikrai nėra lietuviškas. Lietuvoje aš tik dirbu. Net namų čia neturiu. O dirbu čia tik tik dėl dar vis neemigravusio jaunimo. Jokių jausmų daugiau nėra.

Aš turiu didelį, siaubingą, gigantišką humoro jausmą. Nes joks sveiko proto žmogus, turintis galimybes, kurias turiu aš, niekada negrįžtų.

- Grįžtant prie humoro nesuprantančių lietuvių... ar jie lygiai taip pat nesuprato ir jūsų humoro rengiant "Bohemiečių"lakštingalas arba Rimvydo Valatkos pagrobimo scenarijus?

Reikia suprasti priežastis, kodėl buvo pasirinkta tokia forma. Kodėl buvo apšiktas Jakilaitis? Lakštingalos - šviesus, gražus projektas, sukvietęs emigravusius solistus. Jei būtų pasirodžiusi reklama "Nuostabieji solistai sugrįžta į Lietuvą", galbūt kažkas būtų išgirdę ir tik keli tūkstančiai besidominčių būtų atėję. Užsienyje jau seniai gyvuoja netradicinis, skirtingų formų meno propagavimas. Rezultatai kalba patys už save. Per tris dienas mūsų vaizdo klipą peržiūrėjo 250 tūkst. žmonių. Įsivaizduojate, koks informacijos greitis apie tikrai nuostabų koncertą? Tai dėl to ir buvo pasirinkta tokia forma.

Valatkos pagrobimas - socialinis projektas, kuriuo mes siekėme parodyti, apie ką rašo žiniasklaida. Ne paslaptis, kad Lietuvos, visų mūsų, žiniasklaidos kaltė, jog informacijos kartelė nusmukusi labai žemai. Vidutinis lygis... net žemiau nei vidutinis. Taigi kartu su Valatkos pagrobimu, tą pačią dieną, mes išleidome 11 labai stiprių straipsnių apie Lietuvos kultūrą. Žinote, kokie buvo rezultatai? Valatkos pagrobimą peržiūrėjo 70 tūkst. žmonių, o kultūros naujienas vos 500 - 1 tūkst. Šis projektas, priešingai nuo lakštingalų, nebuvo humoras, o socialinė akcija.

Šaltinis

FESTIVALIS „NERK Į TEATRĄ“ VĖL UŽTVINDYS TEATRO ERDVES

Nacionalinis Kauno dramos teatras tęsia savo kasmetinę edukacinę misiją ir kviečia teatro entuziastus kovo 14 -16 d. dalyvauti festivalyje  jaunimui „Nerk į teatrą". Trečius metus vyksiančio projekto organizatoriai šiais metais festivalio kartelę kelia dar aukščiau - siekia atverti tik išskirtinai profesionalaus teatro užkulisius bei pagaliau sutelkti scenos meno gerbėjus pokalbiui apie šiandieninį teatro veidą.  

Kaip įprasta, pagrindinis festivalio traukos centras - kūrybinės teatro dirbtuvės. Jų metu siekiama atskleisti spektaklio idėjos gimimą, supažindinti su įdomia, tačiau drauge sunkia scenos meno kūrimo specifika bei, svarbiausia, suteikti galimybę patirti kūrybinio proceso vyksmą. Vardan didesnio kryptingumo, šiais metais nuspręsta daugelyje dirbtuvių remtis neabejotinai gerai visiems pažįstama klasika - Šekspyro tragedija „Romeo ir Džiuljeta".  Kas nuolatos žavi, įkvėpia ir vilioja skirtingų laikmečių ir kultūrų kūrėjus, jog ši tragiška meilės istorija jau keletą šimtmečių nesitraukia iš teatro scenos? Ką naujo ir aktualaus šiandieninis žmogus gali atrasti renesanso epochos kūrinyje? Apie žodžio raiškos bei pjesės minties interpretacijos svarbą praktinio scenos kalbos užsiėmimo metu žiniomis dalinsis žinoma aktorė bei pedagogė Jūratė Aniulytė. Tuo tarpu praktiškai susipažinti su kūno ir sielos įvaldymo paslaptimis kvies charizmatiškasis režisierius, teatro pedagogas Gytis Padegimas savo vedamose aktorinėse dirbtuvėse.

Neatsiejamai reikšmingos spektaklio dalys - scenografija ir muzika. Apie muzikos kūrimo specifiką specialiai teatrui muzikos dirbtuvėse pasakos Europos kino akademijos narys, tarptautiniuose vandenyse nardantis kompozitorius Titas Petrikis. Tuo tarpu scenografijos idėją šiandieniniam Šekspyro „Romeo ir Džiulijetos" pastatymui išgryninti padės scenografė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Giedrė Brazytė. Šių metų kūrybinių dirbtuvių naujiena - scenos judesys, kurį ves teatro ir kino choreografė, aktorė Vesta Grabštaitė, Japonijoje studijavusi visame pasaulyje žinomą Tadashi Suzuki dramos aktorių vaidybos metodą.

Teatro gurmanus bei jais ketinančius tapti neabejotinai sudomins jaukūs „Teatro kalbėjimai" Nacionalinio Kauno dramos teatro Tavernos salėje. Čia patogiai įsitaisius minkštuose sėdmaišiuose bus susipažįstama su šiandieninio Lietuvos ir Vakarų Europos teatro tendencijomis. Koks gali būti teatras? Kaip jis kalba publikai? Kiekvieno vakaro metu vyks spektaklio įrašo arba jo fragmentų pristatymas. Po peržiūrų dalyviai aptars matytus spektaklius drauge su režisieriumi Artūru Areima bei kitais teatro chuliganais. Vakarą modernuos jaunoji teatro kritikė Monika Jašinskaitė.

Festivalio metu bus pristatomas kitas ypatingas Nacionalinio Kauno dramos teatro edukacinis projektas „Teatras online". Teatras - tai gyvas menas, kurį patiriame čia ir dar. Prabėgus daugeliui metų net patys genialiausi spektakliai visgi lieka „dulkėti" auksiniuose teatro istorijos puslapiuose, taip ilgainiui išdildami iš publikos atminties. Kauno dramos teatras siekia, jog sceninį gyvenimą užbaigę vertingiausi spektakliai pasiektų žiūrovą ir šiandien - tegul ne teatro scenoje, bet per kompiuterio ar televizoriaus ekraną. Tad jau netrukus teatro internetiniame puslapyje bus galima nemokamai žiūrėti archyvinių spektaklių įrašus. Vieną jų - legendinį režisieriaus Gintaro Varno režisuotą spektaklį „Nusikaltimas ir bausmė" pagal F. Dostojevskio romaną - festivalio metu bus galima išvysti ir kovo 15 d. popietę Tavernos salėje.

Kovo 16 d. festivalio „Nerk į teatrą" uždarymą tradiciškai žymės Lietuvos teatro mokyklų studentų baigiamieji darbai bei specialus koncertas.

DAUGIAU INFORMACIJOS

Šaltinis