Kai kritau, smėlis, ir tas užsiliepsnojo. Jie matė, kaip atsistoju nuogas ir žengiu iš ugnies. Odinis šalmas liepsnojo man ant galvos. Jie paguldė mane į lopšį, savotišką karstą, ir ėmė dusliai dunksėti jų kojos, kai tekini nešė mane per dykumą.
Michael Ondaatje (Maiklas Ondačė; g. 1943 m.) – vienas žymiausių Kanados rašytojų, pelnęs pagrindinę – Generalgubernatoriaus – Kanados literatūros premiją. Gimė Šri Lankoje, kilmingoje sinhalų šeimoje, baigė mokslus Anglijoje ir nuo 1962 m. gyvena Kanadoje, Toronte.

Būdamas jau pripažintas poetas, ėmė rašyti romanus; garsiausias iš jų – „Anglas ligonis“ (1992) buvo įvertintas Bookerio premija. Šio romano motyvais 1996 metais sukurtas filmas, jis apdovanotas net keletu „Oskarų“.

M. Ondaatje proza labai savita tiek stiliumi, tiek kalba, tiek meninės raiškos priemonėmis; ji užima ypatingą vietą Kanados literatūroje. Anot paties autoriaus, galimas daiktas, jog tam daug įtakos turi kūrybos šaknys, kurios vis dar maitinasi gimtinės syvais.
„Anglas ligonis“ – kupinas poetinio įkvėpimo kūrinys, alsuojantis meile gyvenimui, žmonių jausmams, baugiai puoselėjamiems ir saugomiems širdies gilumoje ir tik svaigulio (savaiminio ar morfijui veikiant) akimirkomis išsiveržiantiems į paviršių.

Šiaurės Italijos kalvose, netoli Toskanos, karo ligonine paverstoje viduramžių viloje, jauna gailestingoji seselė Hana slaugo vienintelį ligonį – anglų lakūną, baisiai apdegusį, jo lėktuvui nukritus Sacharoje. Anglas ligonis – pats mįslingiausias romano personažas – apdujęs nuo morfijaus, kamuojamas dykumos ilgesio, tolydžio klejojantis apie pragarišką aistrą moteriai, sutiktai Kaire karo išvakarėse. Kas jis iš tikrųjų? Mokslininkas? Nuotykių ieškotojas? Vokiečių šnipas?.


Daugiau informacijos:  http://www.knyguklubas.lt/index.php?cl=kkspeclist&cnid=KKNEW&lang=2&pgNr=4

Ką darytum, jei savo gyvenimą ir net gyvybę tektų patikėti labai artimiems, tačiau kadaise tave išdavusiems ir stipriai įskaudinusiems žmonėms?

Gražuolė indė vienuolė ir britas gydytojas susipažįsta laive, plaukiančiame iš Indijos. Kelionėje juodu pajunta abipusę simpatiją, tačiau išsiskiria manydami, kad daugiau nebesusitiks. Vis dėlto po kelerių metų likimas juos vėl suveda – Misinge, misionierių ligoninėje Adis Abeboje, Etiopijoje.

Iš slapto ir nuodėmingo jųdviejų ryšio gimsta dvyniai – Marijonas ir Šiva. Tačiau vos gimę berniukai tampa našlaičiais, nes motina miršta gimdydama, o šoko ištiktas tėvas, tik gimdymo dieną sužinojęs apie mylimos moters nėštumą ir suvokęs savo jausmus jai, palikęs vaikus pabėga...

Priglausti ligoninėje dirbančios gydytojų šeimos, dvyniai auga siejami ypatingo ryšio ir meilės medicinai. Broliai tokie artimi, tarsi būtų vienas asmuo – MarijonasŠiva. Tačiau aistra tai pačiai merginai padaro tai, kas atrodė neįmanoma – dvyniai išsiskiria. Vienas išvyksta į JAV, kitas lieka neramumų krečiamoje Etiopijoje.

Abu mano išsiskyrę visiems laikams, tačiau praeitis juos dar pasivys...

Knygos vertėja Danguolė Žalytė 2008 m. yra gavusi Lietuvių PEN centro premiją – Metų vertėjo krėslą.

Abrahamo Verghese’s romanas apie meilę, išsižadėjimą, išdavystę ir atpirkimą – klasikinio pasakojimo šedevras. Šiame turtingame pasakojime nėra nė vieno nereikalingo žodžio. Tai labai asmeniškas, aistringas kūrinys, jame gausybė lemtingų atsitiktinumų ir netikėta pabaiga.

San Francisco Chronicle

Abrahamas Verghese žino, kad labiausiai skaitytoją traukia grožis. Ši knyga puiki ne vien dėl įdomaus siužeto. Papasakojęs visus jo vingius, neatskleistum nė dalies romano žavesio. Abrahamas Verghese rašo su tokia meile, kad skaitytojas pasijunta pats gyvenantis tarp veikėjų. Nuo knygos neįmanoma atsiplėšti: egzotiška, įstabiai parašyta.

Los Angeles Times

„Įspūdingas kūrinys.“

John Irving

D. Ibelhauptaitė: lietuviams su humoru - ne visai gerai

"Žinau, kad po šio interviu 50 procentų skaitytojų sakys, jog esu arogantiška", - besijuokdama kalbėjo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Kodėl? Žymios moters įsitikinimu, kritika Lietuviams nepatinka, o juodojo, intelektualaus ar ironiško humoro jie išvis nesupranta.

Kalbėtis su Dalia - paprasta ir įdomu. Duodama interviu, ji ironiškai ir besijuokdama pabrėždavo, kad dabar, idant skaitytojas suprastų, skliausteliuose reiktų rašyti "Dalia juokiasi" arba "Dalia kalbėjo rimtai". Interviu tiesiai iš Didžiosios Britanijos telefonu davusi režisierė, pokalbį nuspalvindavo tai rimtais, tai humoru persmelktais tonais. Ypač dėl to, kad pašnekesys vyko apie baisiai rimtą dalyką - juoką.

- Dalia, Jums pažįstamas multikultūrinis mentalitetas. Kaip manote, ar Lietuvoje žmonės supranta skoningą humorą?

- Lietuvoje egzistuoja labai specifinis humoras. Jis skiriasi, pavyzdžiui, nuo Didžiosios Britanijos ar tos pačios Rusijos. Lietuviams su humoru - ne visai gerai. Manau, dažnas nesupranta perkeltinės prasmės, saviironijos, cinizmo.

Palyginus, Didžiojoje Britanijoje humoras yra daug intelektualesnis, ironiškesnis, netiesiogiai suprantamas, turintis ir perkeltinę prasmę. Rusijoje - juodasis humoras. Man šių šalių juokavimo forma yra daug priimtinesnė nei lietuviškas humoras.

- Ar Jums pačiai, kūrybiniame procese - svarbūs juokai? Jūsų statomose operos, panašu, humoro tikrai netrūksta.

- Aš tiek gyvenime, tiek ir darbe negalėčiau nieko daryti be saviironijos. Humoras man - labai svarbus. Tačiau mano darbus, reikia pripažinti, supranta ne visi. Pavyzdžiui, "Svynis Todas: demonas Kirpėjas" - juodojo humoro opera. Manau, kad daugelis nesuprato tos ironijos, kuri buvo perteikta kūriniu. Juk jis ne šiaip sau pjaustė žmones ir iš jų bandeles kepė. Visi šią operą priėmė tiesiogiai.

Toks lietuviškas humoras man yra nepriimtinas. Žinau, kad po šio interviu 50 procentų skaitytojų sakys, jog esu arogantiška. Bet tai ką sakau, yra mano nuomonė. Žmonės ją priima labai asmeniškai.

- Britai pasauliniame kontekste pasižymėję savo juodu, ironišku humoru. Ar praleisti metai ten bei gyvenimas su Dexteriu turėjo įtakos jūsų humoro suvokimui, kūrybai? Juk pati esate taip pat lietuvė.

- Aš nuo 19 metų gyvenu ne Lietuvoje, tad 21 metus esu ne šios šalies pilietė. Kita vertus, dirbau Amerikoje, studijavau Rusijoje - mane supa kosmopolitiška patirtis. Lietuvoje man pritapti taip ir nepavyko, tad esu balta varna. Todėl mano humoro jausmas tikrai nėra lietuviškas. Lietuvoje aš tik dirbu. Net namų čia neturiu. O dirbu čia tik tik dėl dar vis neemigravusio jaunimo. Jokių jausmų daugiau nėra.

Aš turiu didelį, siaubingą, gigantišką humoro jausmą. Nes joks sveiko proto žmogus, turintis galimybes, kurias turiu aš, niekada negrįžtų.

- Grįžtant prie humoro nesuprantančių lietuvių... ar jie lygiai taip pat nesuprato ir jūsų humoro rengiant "Bohemiečių"lakštingalas arba Rimvydo Valatkos pagrobimo scenarijus?

Reikia suprasti priežastis, kodėl buvo pasirinkta tokia forma. Kodėl buvo apšiktas Jakilaitis? Lakštingalos - šviesus, gražus projektas, sukvietęs emigravusius solistus. Jei būtų pasirodžiusi reklama "Nuostabieji solistai sugrįžta į Lietuvą", galbūt kažkas būtų išgirdę ir tik keli tūkstančiai besidominčių būtų atėję. Užsienyje jau seniai gyvuoja netradicinis, skirtingų formų meno propagavimas. Rezultatai kalba patys už save. Per tris dienas mūsų vaizdo klipą peržiūrėjo 250 tūkst. žmonių. Įsivaizduojate, koks informacijos greitis apie tikrai nuostabų koncertą? Tai dėl to ir buvo pasirinkta tokia forma.

Valatkos pagrobimas - socialinis projektas, kuriuo mes siekėme parodyti, apie ką rašo žiniasklaida. Ne paslaptis, kad Lietuvos, visų mūsų, žiniasklaidos kaltė, jog informacijos kartelė nusmukusi labai žemai. Vidutinis lygis... net žemiau nei vidutinis. Taigi kartu su Valatkos pagrobimu, tą pačią dieną, mes išleidome 11 labai stiprių straipsnių apie Lietuvos kultūrą. Žinote, kokie buvo rezultatai? Valatkos pagrobimą peržiūrėjo 70 tūkst. žmonių, o kultūros naujienas vos 500 - 1 tūkst. Šis projektas, priešingai nuo lakštingalų, nebuvo humoras, o socialinė akcija.

Šaltinis

Spektaklis "Gelbėkime meilę"

Skonio stiprikliai, greito maisto restoranai, „lengvi" filmai, „lengvi" madų žurnalai, „lengvos" dietos - tai jau kasdienybė, kurią stengiamės vartoti greitai, be pėdsakų. Pastaruoju metu masinė kultūra mums bruka požiūri, jog viskas įmanoma  neįdedant jokių pastangų: išgeri kavą - išmeti puodelį, suvalgai dvigubą sumuštinį - pasigardžiuoji dietine kola. Tačiau, ar iš tiesų galima taip paprastai suvartoti pagrindinę žmonijos vertybę - meilę? Premjeros režisierius Agnius Jankevičius sako, jog ne. Tad jo spektaklis „Gelbėkime meilę" - tai protestas prieš žmogaus jausmų vartojimą ir manifestas už meilę - tyrą, jautrią, tikrą, nuoširdžią...

Spektaklio veiksmas iš greito maisto užkandinės su plastikinių klounų iškaba nukelia į mistinę salą, kurioje vėjas nuolatos nešioja staugiančių šunų liudijimus apie ankstesnių gyventojų likimus. Tai atskiras pasaulis, kur mitas neatskiriamas nuo realybės, šunų gyvenimas - nuo žmonių. Mistinę ir slogią atmosferą perteikia sielų dusulys, rūkas, naktis, vėjas... Ir visgi naktimis loja ir staugia ne šunys, o „svajojančios sielos, kurios amsi prislėgtos šioje prakeiktoje uolėtoje žemėje".

Personažai desperatiškai ieško jų kentėjimo prasmės, bet realybė pernelyg skausminga, brutali, tad užsisklendžiama iliuzijų bei pasąmonės pasaulyje. Ir tik meilė tampa didžiąja siekiamybe, galinčia suartinti ir sušildyti kenčiančias, šąlančias ir iliuzijų rūkuose klajojančias sielas. „Gelbėkime meilę" - pagrindinis bandančių išsilaisvinti iš vidinės tremties personažų šūkis. Ateidami į pagalbą meilei, mes ateiname į pagalbą sau patiems, taip išsivaduodami iš bauginančios vienatvės, tos salos, kurioje viešpatauja chaosas, iliuzija ir dvasinis šaltis.

Peizažo poetika ir magija, kasdieniniai ir simboliniai įvaizdžiai, kuriais subtiliai perpinama kitokio pasaulio vizija - tai ryškiausi kanadiečių rašytojo Daniel Danis kūrybos bruožai, jau gerai pažįstami Kauno dramos teatro žiūrovams iš kitų režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklių pagal šio autoriaus kūrybą: 2009 m. pastatyta "Dir diro daina" (spektaklis pavadintas "Paskutinė Diuranų daina") bei 2010 m. - "Akmenų pelenai".

 

Šaltinis

 Neseniai matytas spektaklis, vertas dėmesio :)

GRAFAITĖ MARICA

EMMERICH (IMRE) KÁLMÁN
3 veiksmų operetė
GRAFAITĖ MARICA
(Gräfin Mariza)
Režisierius - ALEXEY STEPANIUK (Rusija),
Dirigentas - JONAS JANULEVIČIUS,
Scenografas - FRIEDER KLEIN (Austrija),
Kostiumų dailininkė - KOTRYNA DAUJOTAITĖ,
Choreografas - DAVYD AVDYSH (Rusija),
Chormeisteriai - Ramūnas Tilvikas, Rasa Vaitkevičiūtė.

PREMJERA 2006 m. lapkričio 18 d.
Trukmė 3.15 val.

Operetė „Grafaitė Marica“ kartais vadinama vengrų rapsodija: romantiniai, svajingi, kiek kaprizingi vengrų-čigonų motyvai, išradingi improvizaciniai melodijų vingiai puikiai atskleidžia ne tik operetės herojės Maricos ir ją pamilusio Tasilo jausmus bet ir liudija paties kompozitoriaus meilę gimtosios šalies muzikinėms tradicijoms.
Operetėje „Grafaitė Marica“ I.Kalmanas lieka ištikimas savo principui ne tik suteikti žiūrovams pramogą, bet ir paliesti sielą, sujaudinti. Parašyti gražias melodijas, nors po premjeros Vienoje jos iš karto tapo šlageriais, nebuvo kompozitoriaus tikslas. Operetės herojai dainuoja , kai nebegali išreikšti jausmų žodžiais. Tad nekeista, kad jau daugiau nei 80 metų operetė neišnyksta iš pasaulio muzikinių teatrų repertuaro.
Tai jau ketvirtasis šios operetės pastatymas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Vaidmenys ir atlikėjai:
GRAFAITĖ MARICA - Raminta Vaicekauskaitė, Nomeda Vilkanauskaitė
DRAGOMIRAS POPULESKUS - Tomas Ladiga, Gediminas Maciulevičius
BARONAS ŽUPANAS - Žanas Voronovas
GRAFAS TASILAS - Raimondas Baranauskas, Mindaugas Gylys
LIZA - Živilė Lamauskienė, Kristina Siurbytė
KUNIGAIKŠTIENĖ KUDENŠTAIN - Danutė Dirginčiūtė, Eleonora Kliučiūtė
PENIČEKAS - Algis Jacunskas
ČEKAS - Mykolas Rekys, Danielius Vėbra
MANJA, čigonė - Giedrė Juknevičiūtė, Raimonda Tallat-Kelpšaitė

 

FESTIVALIS „NERK Į TEATRĄ“ VĖL UŽTVINDYS TEATRO ERDVES

Nacionalinis Kauno dramos teatras tęsia savo kasmetinę edukacinę misiją ir kviečia teatro entuziastus kovo 14 -16 d. dalyvauti festivalyje  jaunimui „Nerk į teatrą". Trečius metus vyksiančio projekto organizatoriai šiais metais festivalio kartelę kelia dar aukščiau - siekia atverti tik išskirtinai profesionalaus teatro užkulisius bei pagaliau sutelkti scenos meno gerbėjus pokalbiui apie šiandieninį teatro veidą.  

Kaip įprasta, pagrindinis festivalio traukos centras - kūrybinės teatro dirbtuvės. Jų metu siekiama atskleisti spektaklio idėjos gimimą, supažindinti su įdomia, tačiau drauge sunkia scenos meno kūrimo specifika bei, svarbiausia, suteikti galimybę patirti kūrybinio proceso vyksmą. Vardan didesnio kryptingumo, šiais metais nuspręsta daugelyje dirbtuvių remtis neabejotinai gerai visiems pažįstama klasika - Šekspyro tragedija „Romeo ir Džiuljeta".  Kas nuolatos žavi, įkvėpia ir vilioja skirtingų laikmečių ir kultūrų kūrėjus, jog ši tragiška meilės istorija jau keletą šimtmečių nesitraukia iš teatro scenos? Ką naujo ir aktualaus šiandieninis žmogus gali atrasti renesanso epochos kūrinyje? Apie žodžio raiškos bei pjesės minties interpretacijos svarbą praktinio scenos kalbos užsiėmimo metu žiniomis dalinsis žinoma aktorė bei pedagogė Jūratė Aniulytė. Tuo tarpu praktiškai susipažinti su kūno ir sielos įvaldymo paslaptimis kvies charizmatiškasis režisierius, teatro pedagogas Gytis Padegimas savo vedamose aktorinėse dirbtuvėse.

Neatsiejamai reikšmingos spektaklio dalys - scenografija ir muzika. Apie muzikos kūrimo specifiką specialiai teatrui muzikos dirbtuvėse pasakos Europos kino akademijos narys, tarptautiniuose vandenyse nardantis kompozitorius Titas Petrikis. Tuo tarpu scenografijos idėją šiandieniniam Šekspyro „Romeo ir Džiulijetos" pastatymui išgryninti padės scenografė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Giedrė Brazytė. Šių metų kūrybinių dirbtuvių naujiena - scenos judesys, kurį ves teatro ir kino choreografė, aktorė Vesta Grabštaitė, Japonijoje studijavusi visame pasaulyje žinomą Tadashi Suzuki dramos aktorių vaidybos metodą.

Teatro gurmanus bei jais ketinančius tapti neabejotinai sudomins jaukūs „Teatro kalbėjimai" Nacionalinio Kauno dramos teatro Tavernos salėje. Čia patogiai įsitaisius minkštuose sėdmaišiuose bus susipažįstama su šiandieninio Lietuvos ir Vakarų Europos teatro tendencijomis. Koks gali būti teatras? Kaip jis kalba publikai? Kiekvieno vakaro metu vyks spektaklio įrašo arba jo fragmentų pristatymas. Po peržiūrų dalyviai aptars matytus spektaklius drauge su režisieriumi Artūru Areima bei kitais teatro chuliganais. Vakarą modernuos jaunoji teatro kritikė Monika Jašinskaitė.

Festivalio metu bus pristatomas kitas ypatingas Nacionalinio Kauno dramos teatro edukacinis projektas „Teatras online". Teatras - tai gyvas menas, kurį patiriame čia ir dar. Prabėgus daugeliui metų net patys genialiausi spektakliai visgi lieka „dulkėti" auksiniuose teatro istorijos puslapiuose, taip ilgainiui išdildami iš publikos atminties. Kauno dramos teatras siekia, jog sceninį gyvenimą užbaigę vertingiausi spektakliai pasiektų žiūrovą ir šiandien - tegul ne teatro scenoje, bet per kompiuterio ar televizoriaus ekraną. Tad jau netrukus teatro internetiniame puslapyje bus galima nemokamai žiūrėti archyvinių spektaklių įrašus. Vieną jų - legendinį režisieriaus Gintaro Varno režisuotą spektaklį „Nusikaltimas ir bausmė" pagal F. Dostojevskio romaną - festivalio metu bus galima išvysti ir kovo 15 d. popietę Tavernos salėje.

Kovo 16 d. festivalio „Nerk į teatrą" uždarymą tradiciškai žymės Lietuvos teatro mokyklų studentų baigiamieji darbai bei specialus koncertas.

DAUGIAU INFORMACIJOS

Šaltinis 

Vilniaus knygų mugė 2013

"ČIA KNYGŲ ERDVĖ - PRISIJUNK !"
Tarptautinė Vilniaus knygų mugė – pagrindinė leidėjų, autorių ir skaitytojų susitikimo vieta, reikšmingas kultūros renginys, svarbus tiek knygų mylėtojams, tiek verslui. Mugė yra išimtinai orientuota į skaitytoją, joje svarbiausia – knygos ir kultūriniai renginiai, autorių bendravimas su skaitytojais. Mugės dalyviai – leidyklos, knygų prekybininkai, užsienio šalių kolektyviniai stendai, moksliniai institutai, aukštųjų mokyklų leidybos centrai, visuomeninės organizacijos, kultūros centrai, žiniasklaidos priemonės, muziejai ir galerijos, kt..

Kasmet mugė ir jos kultūrinė programa skiriama konkrečiai temai. 14-osios Vilniaus knygų mugės tema - paauglių ir jaunimo literatūra. Šiandien paaugliai mieliau renkasi internetą, socialinius tinklapius, nedaugžodžiaujančią SMS žinučių kalbą. O ką skaito šių dienų jaunimas? Kas jiems aktualu šių dienų literatūroje? Kokie skaitymo būdai ir formos jiems patrauklūs bei ko pasigenda jaunieji skaitytojai Lietuvos knygynuose ir bibliotekose? Šia aktualia tema kviesime diskutuoti Lietuvos ir užsienio šalių šviesuolius, rašytojus, visuomenės veikėjus, ir svarbiausia, jaunuosius skaitytojus.

Kviečiame prisijungti prie knygų tinklo, įsijungti į skaitančiųjų bendruomenę, į bendravimą per knygas, į patį skaitymo procesą. Kviečiame tiesiog skaityti. 

14-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė  

2013 m. vasario 21-24 dienomis

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius

Knygų mugės repertuarą taip pat galite rasti mūsų tinklapio kairėje pusėje.

Daugiau informacijos

Šaltinis